Liepos 31 – rugpjūčio 11 d. Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“ dalyvavo festivalyje „Eurochestries Charente-Maritime“ Pietų Prancūzijoje.
Su „Eurorchestries“ festivalių federacijos prezidentu Claude Revolte „Svajonė“ susitiko 2024 m. pavasarį Baltijos šalių jaunimo simfoninių orkestrų festivalyje. Orkestro vadovų, dalyvių ir miesto bendruomenės surengtas festivalio atidarymas Alytaus kultūros centre, nuoširdus ir profesionalus „svajoniukų“ muzikavimas Rygoje ir Tartu pelnė išskirtinį „Eurorchestries“ vadovų dėmesį ir pakvietimą dalyvauti festivalyje Prancūzijoje.
Tolima kelionė (iš viso 19 dienų), sudėtinga festivalio muzikinė programa ir įtempta dienotvarkė – rimtas iššūkis „svajoniukams“, kurių jauniausiems vos 12 metų. Kasdien iki pietų vyko dviejų tarptautinių orkestrų, kuriuose grojo visi festivalio dalyviai, repeticijos. Su įvairių šalių dirigentais šie orkestrai parengė sudėtingas programas ir jas atliko baigiamajame koncerte. Iš viso festivalyje. Po pietų – kiekvienas kolektyvas lankėsi ir koncertavo įvairiuose regiono miesteliuose. Vis koncertai vyko pilnutėlėse salėse ir bažnyčiose – visi bilietai išparduoti iš anksto… Dviejų dalių koncertai prasidėdavo 21.00 val., trukdavo iki 24 val. O ryte 9.00 val. prasidėdavo repeticijos.
36 kartą (nuo 1989 m.) vykusiame festivalyje 65 koncertus surengė 350 jaunų muzikantų iš Albanijos, Vengrijos, Ispanijos, Slovakijos, Kroatijos, Brazilijos, Meksikos, Kinijos. Lietuva dalyvavo pirmą kartą. Mes didžiuojamės, jog būtent, mes, alytiškiai, priėmėme iššūkį, pasiryžome ir sudalyvavome taip puikiai, jog gavome pakvietimą kitais metais atvykti į festivalį Brazilijoje!
Kristina Katelynaitė (smuikas):
„Festivalyje dalyvavo 10 kolektyvų. Iš jų 4 simfoniniai orkestrai: 2 iš Ispanijos, 1 iš Kinijos ir 1 iš Lietuvos – tai mūsų. Draugiškiausi man buvo kinai, nes sėdėjau kartu su viena mergaite, kuri buvo kinė, ji buvo mano amžiaus ir padovanojo man savo miesto, kuriame gyvena, 2 magnetukus. Įsimintiniausias mūsų orkestro koncertas buvo Mirambeau pilyje, nes aplinka būvo įspūdinga ir grojome lauke. Patiko ir ekskursija aplink pilį. Pirmąkart gyvai pamačiau tikrų bambukų mišką ir vieną iš jų paliečiau. Ten buvo labai graži gamta ir aplinka. Tarptautinio orkestro kūrinių repertuaras man visai patiko, tik kai kuriuos kūrinius buvo tiesiog neįmanoma labai gerai, su visomis smulkmenomis išmokti pagroti per tiek mažai laiko. Aš buvau A orkeste, tai buvo 6 kūriniai ir dirigavo 5 dirigentai. Lengviausia buvo groti su mūsų dirigentu „Danzoną“, nes vis tiek tą kūrinį jau esu labai gerai išmokusi iki visų smulkmenų. O sunkiausia buvo su kinų dirigentu, nes mes grojom gal 9 lapų kūrinį kur dauguma kūrinio buvo labai greitos natos ir buvo tiesiog neįmanoma jų išmokti per tokį trumpą laiką. Bet to kūrinio melodiją pagavau ir grojau kur buvo lėtesnės vietos. Dabar jaučiuosi dvipusiškai. Ir noriu namo, ir nelabai. Gaila palikti tą vietą kur gyvenau 2 savaites, bet kartu ir pasiilgau Lietuvos bei Alytaus, kartu ir savo namų, šeimos, bei kasdieninio gyvenimo. Ši kelionė man suteikė didžiulės patirties ir įspūdžių. Aš patobulėjau ir grojime, ir savarankiškame gyvenime. Aš pirmą kartą taip ilgai nebuvau namuose ir galvojau, kad bus blogai, pasiilgsiu visko po kelių dienų, bet taip neatsitiko. Tiesiog nebuvo laiko apie tai galvoti, nes kasdien buvo įtemptas tvarkaraštis, repeticijos bei koncertai. Mano viena iš svajonių buvo nuvažiuoti į Paryžių, o dabar svajoju su orkestru kažkada nuskristi į Ameriką.“
