Balandžio 7 d. Alytaus muzikos mokyklos Koncertų salėje vyko pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo projektas „Skambančios spalvų „Jūros“. Čiurlionis ir Debussy“.
Renginio pradžioje R. Zubovas vedė meistriškumo pamokas, kuriose dalyvavo fortepijono mokytojos metodinikės Vitos Naujikienės mokinės – Austėja Skorochodovaitė ir Danielė Platūkytė. Mokinės atliko M. K. Čiurionio kūrinius. Buvo smalsu sužinoti, kaip išgauti reikiamus rezultatus iš „didingo instrumento“, išgirsti paslaptis apie Čiurlionio kūrinių „praleistus taktus“ ar „ilgojo pedalo“ naudojimo galimybes ir kt.
Vėliau klausėsmės seminaro Čiurlioinio simfoninė poema „Jūra“ ir Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“, kuriame buvo pristyti du dvidešimtojo amžiaus pradžios muzikiniai meno šedevrai, jų istorinė ir kultūrinė vertė.
Renginį vainikavo Fortepijoninio Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo dueto koncertas. Pirmą kartą istorijoje vieno koncerto metu išgirdome du tais pačiais metais pradėtus rašyti muzikinius šedevrus, simfoninių kūrinių transkripcijas fortepijonui keturioms rankoms – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“ ir Claude’o Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“). Čiurlionis ir Debussy pradėjo kurti savo didžiuosius jūrai skirtus opusus tais pačiais, 1903, metais. Debussy „Tris eskizus simfoniniam orkestrui „Jūra“ („La mer“) pabaigė 1905 metais. Tais pačiais metais kūrinys buvo atliktas Paryžiuje. Siekdamas, kad su kūriniu galėtų susipažinti kuo platesnis muzikos mylėtojų ratas, kompozitorius taip pat 1905 metais parengė ir publikavo kūrinio transkripciją vienam fortepijonui keturioms rankoms. Čiurlionis savo monumentaliąją simfoninę poemą „Jūra“ užbaigė 1907 metais, tačiau kūrinys buvo atliktas tik 1936 metais. Čiurlionio „Jūros“ pritaikymą fortepijonui keturioms rankoms jau po autoriaus mirties, apie 1925 metus, parengė jauniausioji kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
Klausytojai buvo sužavėti muzikiniais „Jūrų“ peizažais, kuriuose paslėpta nepaprasta gelmė. Neretą nukėlė į vaizdinių ir emocijų pasulį, suteikė asmenių inspiracijų.
